- mėkyna
- ×mėkynà (mekynà) sf. (2) 1. sing. žr. mėkynos: Duona nevėtyta, su mekynà, juoda Brsl. ^ Ak tavo žodis ne mėkynà OZ33. 2. prk. kas storas, riebus: A jau toks mekinà tas Stapokas! Psn. Ot, viena mėkynà! Sv. ^ Drūtumas – kaip ir mėkynà Šmn.
Dictionary of the Lithuanian Language.